16 val. skiriama bendrųjų medijų ir informacinio raštingumo gebėjimų ugdymui:

Informacinis raštingumas: Informacinio raštingumo samprata ir reikšmė priimant sprendimus, mokantis, dirbant ir dalyvaujant visuomenės politiniame, ekonominiame, kultūriniame gyvenime. Informacinio raštingumo ugdymo, vertinimo modeliai, gairės ir metodai mokyklose. Didžiojo šešeto (angl. Big6) informacinio raštingumo ugdymo modelis. Informacijos poreikio sprendžiant problemą apibūdinimas, tinkamų informacijos paieškos būdų ir priemonių parinkimas ir pritaikymas, rastos informacijos kritiškas vertinimas, etiškas ir legalus informacijos naudojimas problemai spręsti arba sprendimui priimti. Skaitmeninio raštingumo samprata ir sąsajos su informaciniu raštingumu. Informacijos paieškos, kritinio vertinimo, naudojimo ir kūrimo ypatumai internete. Informacijos saugumas ir privatumas internete, etiškas ir legalus informacijos naudojimas.

Medijų raštingumas: Medijų ir medijų raštingumo samprata. Medijų raštingumo struktūra. Medijų raštingumo sąsajos su informaciniu ir skaitmeniniu raštingumais. “Senosios” ir “naujosios” medijos. Socialinės medijos ir skaitmeninė kultūra. Medijų raštingumo svarbos augimas visuomenėje. Medijų raštingumo ugdymo, vertinimo modeliai, gairės ir metodai mokyklose. Medijų veikimas ir medijų raštingumas. Medijų skatinami socialiniai efektai. Medijų turinio ir tikrovės santykis. Turinio kokybės ir objektyvumo problema. Manipuliavimas medijomis. Reklama medijose. Tikrovės programavimas medijose. Saugaus naudojimosi medijomis principai. Vizualinis raštingumas. Vizualumo kultūros apibūdinimas ir jos sukeliami socialiniai efektai. Kritiniai vizualinės kultūros naudojimosi principai (16 val.bendrųjų medijų ir informacinio raštingumo gebėjimų ugdymui.

8 val. skiriamos specialiųjų medijų ir informacinio raštingumo gebėjimų ugdymui:

MIR (kalbų ugdymas): - Medijų lingvistikos užduotys MIR kontekste: medijų kalbos ypatybės, medijų teksto specifika daugialypėje informacinėje terpėje; - Medijų pasaulėvaizdis kaip medijų diskurso kategorija ir jo rekonstravimo kalbos priemonėmis mechanizmai; - Medijų (teksto) analizė: ką slepia tekstas ir potekstė?; - Kritinė meninio filmo analizė kaip medijų ir informacinio raštingumo kompetencijos ugdymo komponentas.

MIR (socialinis ugdymas): - Informacinis raštingumas socialinio ugdymo pamokose. Interneto informacijos masyvai, jų radimas, atranka, naudojimas. - Medijų raštingumas socialinio ugdymo pamokose. Skaitmeininiai įrankiai ir jų panaudojimas ugdymui. - Socialinių mokslų naratyvo konstravimas ir perskaitymas, naratyvai kaip rėminančios struktūros. Gamtos ir kultūros paveldas, istorija ir geografija informaciniuose karuose.

MIR (meninis ugdymas): - Statiško vaizdo (piešinio, fotografijos) sandaros analizė. Kompozicijos pagrindai ir svarbiausi prasmę generuojantys ženklai. Ikonos, indeksai ir simboliai. Svarbiausios interpretacinės kryptys: metonimija ir metafora. - Dinamiško vaizdo (kinas, televizija) kuriamo pranešimo analizė. Audiovizualinio naratyvo konstravimo principai. Reprezentacijos klausimai ideologiniu ir technologiniu požiūriu.

Programa siekia tobulinti mokytojų kompetencijas efektyviai naudotis tradicinėmis bei skaitmeninėmis medijomis ir informacija priimant sprendimus, interpretuojant ir dalyvaujant įvairiuose visuomenėje vykstančiuose procesuose bei kūrybiškai taikyti šias kompetencijas ugdant moksleivių medijų ir informacinį raštingumą ugdymo dalykų pamokose.

Programos tikslinė grupė - pagrindinio ir vidurinio ugdymo programose dirbantys mokytojai, kurie
specializuojasi socialinio, meninio ir kalbos bei literatūros ugdymo srityse.

Probleminis dėstymas, aktyvaus mokymosi metodai, atvejų analizė, demonstravimas, tiriamieji metodai, aiškinimas, atskirų atvejų analizė, savarankiškas darbas, grupės diskusija, individuali ir grupinė atvejų analizė.