POPIETĖ SU EKSPERTU

Gyvybės mokslai

Prof. Osvaldas Rukšėnas
Prof. Aurelija Žvirblienė

Prof. Osvaldas Rukšėnas

Osvaldas Mokslinio darbo sritys: informacijos kodavimas ir apdorojimas nervų sistemoje, organizmo reakcijos į stresą, moteriškų lytinių steroidų poveikis moterų kognityvinėms ir autonominėms funkcijoms.

Temos

Ar išliks žmogus žmogumi? Trumpai apie žmogaus smegenis. Dirbtinių organų kūrimas. Žmogaus smegenis veikiantys procesai/veiksniai.

Smegenų lytis? Tai labai kontraversiška ir dinamiška tyrimų sritis. Paskaitos metu bus aptariami anatominiai ir funkciniai moterų ir vyrų smegenų skirtumai.

Kaip gyveni žmogau? Paskaitos metu (2 val.) trumpai supažindinama su pagrindinių žmogaus organizmo sistemų veikimo principais.

Senstančios smegenys. Smegenys, kaip ir visos kūno sistemos sensta... Paskaitos metu bus trumpai supažindinama su esminiais neurobiologiniais terminais, aptariama demografinė situacija pasaulyje - argumentas kodėl reikia kalbėti apie senėjimą - ir trečioji dalis - kas ir kaip keičiasi smegenyse senstant.

Priklausomybių neurobiologija. Kas yra priklausomybės, kaip kinta jų samprata. Priklausomybių mechanizmai. Atskirų psichoaktyvių medžiagų poveikis organizmui ir specifiškai smegenims.

Neuroekonomika ir kintančios smegenys.Trumpas įvadas į neurobiologiją. Kas yra neuroekonomika. Sprendimo priėmimo mechanizmai ir juos veikiantys vidiniai ir išoriniai veiksniai.

CNS evoliucija. Trumpas įvadas į neurobiologiją. Nervų sistemos organizacijos įvairovė gyvūnijos pasaulyje. Hominidų (ir žmogaus) smegenų evoliucijos pagrindiniai bruožai.

Smegenų tyrimo metodai. Smegenys labai sudėtingos, atitinkamai ir tirti jas sunku reikia sudėtingos įrangos. Džiugu, kad pastaraisiais dešimtmečiais technologijos labai vystosi, tame tarpe ir naudojamos smegenų tyrimuose, ko dėka gaunami labai įdomūs rezultatai.

Įvadas į neurobiologiją. Smegenų veiklos koncepcijos. Pagrindiniai smegenų komponentai ir jų veikimo mechanizmai. Smegenų tyrimų naujienos.

Chemija ir goemokslai

Medicinos ir sveikatos mokslai

Prof. Rimantas Stukas
Prof. Ingrida Šaulienė

Prof. Rimantas Stukas

prof.dr.Rimantas Stukas VU MF Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius, biomedicinos mokslų daktaras, mitybos ir visuomenės sveikatos specialistas, Visuomenės sveikatos katedros vedėjas. Pagrindinė mokslinių tyrimų kryptis – mityba ir visuomenės sveikata, maisto produktų ir maisto papildų vartojimas, kitimo tendencijų vertinimas. Vykdo įvairių Lietuvos gyventojų grupių mitybos tyrimus, dalyvauja integruotuose sveikatos, mitybos ir gyvensenos tyrimuose, visuomenės sveikatos klausimus nagrinėja nacionaliniuose ir tarptautiniuose projektuose.

Temos:

Viduržemio jūros dietos nauda sveikatai. Viduržemio jūros dieta išsaugo ir sveikatą, ir jaunystę - mūsų mitybos ir Viduržemio jūros regiono šalių gyventojų mitybos ypatumai, skirtumai ir panašumai. Kodėl daug Lietuvos gyventojų serga širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, o Viduržemio jūros regiono gyventojų serga mažai? Kaip mityba gali mums padėti šių ligų išvengti? Kodėl su maistu svarbu gauti pakankamai antioksidantų? Kodėl sveikatai palankus alyvuogių aliejus? Palyginkime dažniausiai maistui vartojamus riebalus – kokius riebalus kada geriau vartoti, o kokių vartojimą riboti, kurie riebalai sveikatą stiprina, o kurie žaloja? Kodėl šiluma apdoroti pomidorai labai palankūs sveikatai ir odos grožiui?

Geležies svarba mityboje – ne tik mėsa svarbi norint išvengti mažakraujystės. Kodėl papietavus skaniu mėsos kepsniu geriau kavos negerti? Kokie maisto produktų ir patiekalų deriniai blogi? Kodėl rekomenduojama valgyti kruopų košes pusryčiams, o prie mėsos patiekalų garnyrui geriau rinktis daržovės ir bulvės? Geležies randama ir augaliniame maiste, tačiau kodėl jautienos atsisakyti neverta? Virtuvės šefai dažnai rekomenduoja mėsos kepsnį apibarstyti tarkuotu kietu fermentiniu sūriu, o kodėl mitybos specialistai siūlo to vengti?

Sveikatai palankūs pusryčiai – gera darbingos dienos pradžia. Kodėl kai kurie žmonės ryte atsikėlę po nakties miego nenori valgyti? Kodėl pusryčiams rekomenduojama rupių kruopų košė? Mes norime valgyti, bet ir mūsų žarnyno gerosios bakterijos nori valgyti – ką daryti, kad visi būtų sotūs? Kodėl svarbu papusryčiauti? Kodėl alyvuogių aliejaus šaukštelis košei pagardinti geriau negu sviestas? Aktyviai sportuojantieji privalo valgyti grikių košę – kodėl? Košę galima pagardinti ir riešutais, bet kodėl svarbu jų nepadauginti? Kodėl braziliškų riešutų per dieną daugiau dviejų geriau nesuvalgyti?

Istorija

Filologija

Doc. Liudmila Arcimavičienė

Doc. Liudmila Arcimavičienė

Liudmila m Docentė Liudmila Arcimavičienė dėsto diskurso analizę, medijų ir politinį diskursą Filologijos fakultete ir akademinę anglų kalbą Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. Jos moksliniai interesai – kritinė metaforų analizė, kritinė diskurso analizė, ideologinis rėminimas žiniasklaidoje, konfliktų scenarijai ir populizmas politiniame diskurse. Nuo 2019 metų Liudmila Arcimavičienė organizuoja ir moderuoja Tarpfakultetinius akademinius debatus Vilniaus universitete. Ji yra išleidusi daugiau nei 30 mokslo publikacijų, iš kurių 15 išleistos su tarptautiniu mastu pripažintais leidėjais, tokiais kaip SAGE, Springer, Bloomsbury Academic, Cambridge University Press ir John Benjamins Publishing.

Paskaitos gali būti skaitomos lietuvių arba anglų kalba.

Temos (LT):

Kalba kaip socialinis veiksmas. Paskaitos metu trumpai supažindinama su rėmų kognityvine analize ir kalbos poveikiu mūsų suvokimui apie socialinę realybę. Kaip kalbos vartosena įtakoja mūsų mintis ir elgesį viešojoje erdvėje.

Žiniasklaidos diskurso emocinis poveikis. Koks yra žiniasklaidos diskurso poveikis mūsų emocijoms. Paskaitos metu bus pateikiami konkretūs pavyzdžiai, iliustruojantys medijų vartojimo pasekmes mūsų informacijos suvokimui.

Dezinformacijos naratyvas (socialinėse) medijose. Paskaitos metu bus pateikiamos įžvalgos apie vyraujančius dezinformacijos modelius žiniasklaidoje. Šių modelių suvokimas suteikia galimybes labiau kontroliuoti informacijos srautą ir išvengti neigiamos informacijos poveikio padarinių (pvz., stereotipinio mąstymo, nepasitikėjimo kitais, poliarizacijos ir pan.).

Lyderystės tipai. Kokie yra efektyvus vadovavimo metodai, norint taikyti horizontalios lyderystės pavyzdžius. Kokia komunikacijos strategija yra būdinga efektyviam lyderystės stiliui.

Lyderystės ir lyties skirtumai. Kaip keičiasi lyderystės modeliai. Kodėl moterims, užimančioms vadovaujamas pareigas, yra taikomi skirtingi vertinimo standartai.

Viešas kalbėjimas ir argumentavimo įgūdžiai. Interaktyvios paskaitos metu bus pristatyti viešojo kalbėjimo pagrindai, įtaigaus argumentavimo struktūra. Kaip kalbėti įtaigiai, nekeliant balso, o stiprinant argumentaciją.

Konfliktų sprendimo diskursas. Kas yra būdinga konfliktų diskursui, kaip ir kodėl konfliktai nėra tinkamai sprendžiami. Kokios kalbos strategijos leidžia atpažinti ir efektingai spręsti konfliktines situacijas.

Temos (EN):

Language as a Social Act. Explore the intricate dynamics of language as a social act, by exploring the concept of framing and its impact on our perceptions of reality. Examine how framing operates within the public domain, shaping not only our speech, thoughts, and actions but also influencing the broader narrative that defines our understanding of the world.

Media Discourse and its Emotional Impact. The multifaceted effects of media discourse on human emotions will be presented and illustrated with specific real-world examples. It will be shown how media discourse guides our emotional responses to information, offering insights into the intricate interplay between media messaging and our emotional reactions.

Disinformation Narrative in (Social) Media. The most prevalent disinformation patterns will be presented and analysed. Information will be provided of how to take control of your subconsious consumption of information. Concrete examples contributing to social biases and stereotypes in contemporary (social) media will be given.

Leadership and Gender. A critical analysis of how leadership styles exhibit gender specificity will be presented. The challenges faced by female leaders, particularly the gender double-bind dilemma. The dynamics that contribute to these challenges and the broader implications for leadership effectiveness will be overviewed.

Smart Leadership. Effective leadership strategies that are aimed at fostering strong bonds within your team. What is necessary for becoming a smart leader within your respective field will be analysed within the framework of diverse leadership types. Specific real-life examples will showcase effective leadership in action.

Public Speaking and Argumentation Skills. A comprehensive exploration of the fundamentals of public speaking. What is necessary for structuring compelling arguments and preparing concise and impactful speeches. Equip yourself with the skills necessary for effective communication without the need to raise your voice, ensuring your message resonates powerfully.

Conflict Resolution Discourse. Navigate through the intricacies of conflict discourse, by gaining a profound understanding of the language strategies essential for recognizing, addressing, and resolving conflicting situations. Develop the skills needed to facilitate constructive dialogue and resolution in the face of complex interpersonal or organizational conflicts.

Psichologija

Dr. Ramunė Dirvanskienė

Dr. Ramunė Dirvanskienė

ramune dirvanskiene Neuropsichologė, docentė Vilniaus Universiteto psichologijos institute ir lektorė Gyvybės mokslų centre. Lektorė neuropsichologijos mokslų daktaro laipsnį įgijo Edinburgo universitete, o klinikinę patirtį – Anne Rowling regeneracinės neurologijos klinikoje, atlikdama neuropsichologinius vertinimus moksliniams ir farmaciniams tyrimams. Domėjimosi sritys – smegenų raida ir senėjimas bei neurodegeneracinės ligos. Lektorė taip pat užsiima smegenų mokslo populiarinimu, yra knygos ,,Kaip veikia smegenys” autorė bei portalo Neuropaskaitos.lt įkūrėja.

Temos:

Kaip smegenys mokosi? Neuroplastiškumas ir kognityviniu neuromokslu paremti būdai atminčiai gerinti. Paskaitos metu apžvelgiamos neuro ir pažintinių (cognitive) mokslų žinios apie pagrindinius procesus, vykstančius smegenyse, kai asmuo mokosi. Pasakojama kaip neuronai užmezga naujus ryšius, kaip juos išlaiko, ir kaip prireikus aktyvuoja tinkluose saugomą informaciją. Po teorinės dallies eina praktinė – klausytojai supažindinami mokslu pagrįstais būdais dėmesiui ir atminčiai gerinti. Mokymai skirti asmenims, norintiems pagerinti savo atmintį, tačiau juose pateikiami praktiniai pavyzdžiai iš realaus gyvenimo patiks ir tiems, kurie nori geriau suprasti save ir kitus.

Kodėl protingi žmonės daro kvailas klaidas? Sprendimų priėmimo neuromokslas. Šios pakaitos metu išgirsite apie tai, kodėl darome suvokimo ir mąstymo klaidas ir į ką turėtume atsižvelgti siekdami jų išvengti. Taip pat apžvelgsime ir tai, kodėl kartais taip sunku pripažinti klaidas ir pakeisti nuomonę. Šią paskaitą rekomenduojame įmonėms, kurios nori kažko ,,lengvo”, tinkamo dienos pabaigai ar didelėms grupėms.

Smegenų senėjimo neuromokslas. Kokie pokyčiai vyksta smegenyse šioms senstant bei atsparumą didinantys veiksniai. Paskaitoje pristatomi pagrindiniai neurologiniai procesai, vykstantys smegenyse šioms senstant. Apžvelgiamos sąsajos tarp jų ir asmens bruožų bei gyvensenos, nagrinėjami tiek senėjimą spartinantys tiek lėtinantys veiksniai. Paskaitoje gilinamės į mokslinius tyrimus, vertinančius įvairių demencijos riziką mažinančių intervencijų veiksmingumą. Ši paskaita dažniausiai užsakoma sveikatos sektoriaus darbuotojams ir specialistams, dirbantiems su vyresnio amžiaus asmenimis ir jų šeimos nariais. Fokusuojamasi į tai, kas yra demencija ir kokie jos simptomai, kaip ji atsiranda ir ką reiktų daryti ar ko nedaryti pačiam asmeniui ir plačiajai visuomenei, siekiant šios ligos riziką sumažinti.

Motyvacijos neuromokslas. Kaip motyvuoti save ir kitus? Kas vyksta mūsų smegenyse, kai mes kažko užsinorime? Paskaitos metu paliečiamos keturios temos: 1) Motyvacijos anatomija – kokios smegenų struktūros yra atsakingos už motyvaciją ir kaip reikėtų formuoti užduotis, kad mūsų smegenims jos atrodytų patrauklesnės; 2) Motyvacijos neurochemija – kokį vaidmenį mūsų elgesio reguliacijoje atlieka įvairūs hormonai ir kaip jų pasigaminti daugiau; 3) Individualūs veiksniai – kodėl vieni iš mūsų yra labiau motyvuoti už kitus, kiek tai nulemiama gyvenimo būdo, asmenybės ir socialinių veiksnių; 4) Praktiniai patarimai – kaip formuoti užduotis, kad jos sudomintų kitus bei kaip keisti savo paties mąstymą, kad labiau įsitrauktume į naujas ar jau pradėtas veiklas.

Kaip atsiranda (ne)tikri moterų-vyrų smegenų skirtumai? Biologinių, socialinių ir kultūrinių su lytimi siejamų veiksnių įtaka smegenų veiklai. Pranešimo metu apžvelgiami pagrindiniai neuromokslo atradimai apie moterų ir vyrų smegenų ypatumus ir lyties hormonų vaidmenį jų veiklai bei paneigiami dažniausiai sutinkami mitai apie įgimtus lyčių smegenų skirtumus. Kokią įtaką moterų ir vyrų smegenims daro socialiniai-kultūriniai veiksniai ir kiek besiformuojančias mergaičių ir berniukų smegenis veikia visuomenėje vyraujantys lyčių stereotipai.

Intelektas: ką apie jį turime žinoti? Paskaitos metu klausytojai supažindinami su tuo, kaip skirtingos psichologijos šakos apibrėžia intelektą bei kokie istoriniai veiksniai nulėmė, kad atsirado tai, ką mes šiandien vadiname IQ ir intelekto testais. Pateikiama mokslinių tyrimų santrauka, atskleidžianti kokios visuomenės grupės pasižymi aukščiausiais intelekto įverčiais bei kokią įtaką šiems rezultatams turi įvairūs socialiniai ir kultūriniai veiksniai. Taip pat išgirsite ir apie alternatyvias intelekto teorijas, siūlančias be tradicinio akademinio matuoti ir muzikinį, emocinį bei kūno-kinetinį IQ.

Bendravimo neuromokslas: socialinės smegenys ir ,,savasis aš”. Paskaitos metu apžvelgiame, kodėl judėjimas būtinas gerai smegenų raidai ir kaip pratimai, skirti lavinti pusiausvyrą, savo kūno suvokimą ir kontrolę, skatina naujų ryšių smegenyse užsimezgimą ir pusrutulių bendradarbiavimą.

Kalbinės aplinkos ir skaitymo įtaka ankstyvajai neuropsichologinei raidai. Pranešimo metu apžvelgiami neuromokslo tyrimai apie kalbinės aplinkos įtaką ankstyvajai raidai, kaip šeimoje ir ugdymo įstaigoje vartojami žodžiai formuoja ikimokyklinukų smegenis. Kadangi augdami vaikai susiduria ne tik su gimtąja bet ir kitomis kalbomis, apžvelgiame kokie skirtumai pastebimi tarp vienakalbėse ir dvikalbėse aplinkose augančių vaikų akademinių ir socialinių gebėjimų bei kokią įtaką tai turi protinėms funkcijoms vėlesniais gyvenimo tarpsniais. Vaikai kalbos mokosi ir žodyną plečia ne tik bendraudami, bet ir skaitydami knygas kartu su suaugusiais, todėl paskaitoje atskiras dėmesys skiriamas skaitymo procesui, skirtingų skaitymo būdų ir knygų turinio įtakai vaiko smegenų raidai.

Meniškos smegenys – kaip kultūra formuoja mūsų realybės suvokimą ir kodėl mes mėgstame skirtingus dalykus. Neuromokslininkai pastebi, kad tai, kaip mūsų smegenys suvokia tikrovę, ne visada atitinka objektyvią realybę. Idėjos, per kurių prizmę žvelgiame į pasaulį, neretai būna suformuotos kultūrinių veiksnių, tokių kaip menas, o meninių gebėjimų lavinimas savo ruožtu keičia patį meno suvokimą. Paskaitos metu apžvelgsiama, kaip knygos, filmai ir muzika veikia mūsų smegenyse vykstančius procesus ir kiek mūsų suvokimo ir mąstymo gebėjimų yra „pasiskolinti“ iš mūsų mąstymą suformavusios kultūros.

Teisė